- vėlūstas
- vėlū́stas, -a adj. (1) KII193, K, LsB582, Rtr, BŽ163, NdŽ, DŽ1, KŽ, OGLII265, BI121; N, vėlustas L, L646 žr. vėlus: 1. Smln, Pgg Jau vėlū́stas laikas buvo Jrb. Vėlū́sti žąsiukai Šlv. O tai tokias rožines roputikes svadys anksti, o vėlū́stas tai svadys baltąsias – tai su balta žieve, o geltona mėsa LKT165(Ktč). Mūsų bulbės vėlū́stos Rs. Darbavos lyg pat vėlūstų pietų TS1901,6–10b. 2. Svetys vėlū́stas, kurs vėlai ateina J.
Dictionary of the Lithuanian Language.